ėduonė

ė́duonė scom. (1) žr. ėduonia: 1. Tas mūs piemuoj tai čystas ė́duonė, apėda jis visus mūs kampus Sn. 2. Lš, Mrk Ar tu než[i]nai to žmonių ė́duonės Drsk. Mūs ponas tai ė́duonė, kiek jis jau žmonių suėdė Sn. Itokia ėduonė, ana negali būt nesriejus Arm.